Ėko

Nacionalinės premijos laureato Valdo Papievio pasakojimas „Ėko“, šiemet pabaigtas rašyti Paryžiuje. Jo ištrauka jau buvo publikuota viename prestižiškiausių literatūrinių žurnalų Amerikoje „Kenyon Review“.

Viršelio tekstas:

Paryžius jau apokaliptiškai irsta. Gamta susigrąžina miesto erdves, parkuose anka tvenkiniai ir fontanai. Žmonių beveik nebėra. Pasakotojas savęs klausia: kas aš esu šiame naikos fone? Vienišas ir užsidaręs savyje, jis atranda Ėko – supratingą šunį, būsimų nuotykių tuščiame mieste pakeleivį.

Tai europinės tapatybės, šiuolaikiška, jaunatviška knyga, iliustruojanti, kaip jautrus introvertas gali atsiverti Kitam ir taip įprasminti savo egzistenciją net ir tada, kai viskas aplinkui griūva. Čia taip pat laukia naujos pažintys, meilės, šventės, nuorodos į mėgtų rašytojų ir paties autoriaus tekstus bei kiti šmaikštūs netikėtumai. Prozos meistras Valdas Papievis perkuria save iš naujo.

Violeta Kelertienė

Aš viską galėjau turėti, bet nieko, nė paties savęs, man nebereikėjo.

*

O gal tik vaizdavausi, kad Ėko norėtų namų, į kuriuos – tuos pačius – kas vakarą mudu sugrįžtume, gal Ėko anksčiau negu aš suvokė, kad tokių namų mes niekada jau nebeturėsime? Kad mūsų namai dabar – visas miestas, kitados vadintas Paryžiumi, o dabar pats nuo savęs tolstantis, kaip nuo mūsų kasdien tolsta mūsų gyvenimai.

Valdas Papievis „Ėko“

Valdas Papievis – Paryžiuje gyvenantis prozininkas. Už romaną „Eiti“ (2010) apdovanotas Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir Liudo Dovydėno premijomis. Jo romanas „Odilė, arba Oro uosto vienatvė“ (2015) pateko į geriausių metų knygų penketuką, taip pat išrinktas į meniškiausių metų knygų dvyliktuką. Romanas „Brydė“ Valdui Papieviui pelnė Antano Baranausko premiją. Už egzistencinės patirties raišką ir atnaujintą romanų estetiką rašytojas įvertintas Nacionaline kultūros ir meno premija.